Forumas
Turite klausimų? Norite pasidalinti savo sukaupta patirtimi ar papasakoti savo įspūdžius? Mūsų forume tai galėsite lengvai padaryti. Lauksime Jūsų aktyvių diskusijų.
Orai
Kartais nežinome, kokie orai yra ant vandens. Čia mes stengsimės Jus kuo dažniau supažindinti su Jūsų laukiančiomis oro sąlygomis.
Tiesioginė transliacija
Mūsų jachtklube instaliuotų vaizdo kamerų dėka čia galite tiesiogiai stebėti ežero vaizdo transliaciją .
Publikuota : 15min.lt
Lietuva dar kartą parodė pasauliui, jog gali išauginti talentingus buriuotojus. Šį savaitgalį Nevados valstijoje (JAV) pasibaigusiame Pasaulio blokart vėjaračių čempionate neringiškis Matas Mizgiris pasipuošė vidutinio svorio kategorijos production klasės aukso medaliu. Lietuvio pranašumas buvo milžiniškas.
Iš viso ant išdžiūvusio Ivanpah ežero dugno čempionate susirungė pusantro šimto pajėgiausių blokart vairininkų iš 11 valstybių trijuose žemynuose. Sportininkai varžėsi dvejose klasėse – production, kurioje neleidžiami jokie patobulinimai ir varžybų rezultatai priklauso tik nuo vairininko sugebėjimų, ir performance, kur leidžiami įvairūs vėjaračio patobulinimai, siekiant didesnio greičio. Kiekvienos klasės vairininkai pagal svorį buvo suskirstyti į keturias kategorijas. M. Mizgiris buriavo vidutinio svorio production klasės kategorijoje, kur varžėsi 17 sportininkų.
Lietuvis laimėjo net 8 važiavimus iš 12 ir po keturių varžybų dienų buvo surinkęs vos 15 (baudos) taškų, taip dvigubai lenkdamas pagrindinį konkurentą ispaną Mateo Vilarino. Penktoji varžybų diena greičiausiai tebūtų formalumas, tačiau lenktynės neįvyko dėl lietaus pavojaus, tad vakare lietuvis buvo tituluotas čempionu. Trečias liko prancūzas Herve Perrot, kuris už M. Mizgirį surinko kone trigubai daugiau taškų – 44.
Tos pačios production klasės lengvo svorio sportininkų gretose triumfavo ispanas David Santana, o sunkiasvorių kategorijoje po įtemptos kovos nugalėjo belgas Etienne Kodec. Tarp pačių sunkiausių sportininkų šioje klasėje nugalėjo kitas belgas Jan Marques.
Performance klasės lengvo svorio sportininkų kategorijoje po itin atkaklios kovos triumfavo blokart vėjaračių gimtinės – Naujosios Zelandijos – atstovė Sarah Toottil. Tarp vidutinio svorio sportininkų laimėjo ispanas Peter Bresnan, sunkiasvorių gretose – JAV atstovas Sean Fidler, o tarp sunkiausių dalyvių – Wayne Osborne iš Naujosios Zelandijos.
Čempionate buvo buriuojama ekstremaliomis sąlygomis – išdžiuvusiame Ivanpah ežere prie 25-30 mazgų vėjo dažnai susidaro taip vadinami „dulkių velniai“, kurie praskriedami sukelia tokį dulkių debesį, kad praktiškai nieko nematyti, o vėjo greitis aplinkui tokį „velnią“ padvigubėja. Siekiant išvengti susidūrimų, buvo nutarta startus duoti kiekvienai grupei atskirai. Vis dėlto, įvyko vienas susidūrimas, kurio metu kaktomuša susidūrė du vėjaračiai. Įvykyje nukentėjo vienas iš blokart vėjaračių dizainerių naujazelandientis Matt Beckett, kuriam skilo du pėdos kaulai. Traumos šiame sporte dėl saugios blokart vėjaračių konstrukcijos pasitaiko labai retai.
Blokart vėjaratis – tai itin paprastai valdomas vienas mažiausių burinių monotipų pasaulyje. Juo važinėjama kietais paviršiais – smėliu, asfaltu, – o žiemą, ratus pakeitus pačiūžomis, buriuojama ant ledo. Valdomas patyrusio buriuotojo Blokart vėjaratis gali pasiekti 70-80 km/h greitį. Beje, ant išdžiuvusio to paties Ivanpah ežero dugno galingu vėjaračiu „Green Bird“ 2009 metais buvo pasiektas pasaulio burinės transporto priemonės greičio rekordas – 202,9 km/h.
Publikuota : 15min.lt
Šventosios kurortas ir šiais metais gali likti be uostelio. „Situacija dar blogesnė nei pernai. Praėjusiais metais uostą gilinusi bendrovė padarė klaidą ir tiek. Dabartiniai nedaro nieko, tik klaidas“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Pagal sutartį bendrovė „Alvetos Karjerai“ turi iki birželio 1-osios užbaigti darbus: iškasti apie 30 tūkst. kubinių metrų grunto. Tačiau rezultatai, anot E.Gentvilo, liūdinantys.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tik per antrąjį viešųjų pirkimų konkursą išrinko bendrovę, gilinsiančią Šventosios uostą. Pirmasis konkursas buvo atšauktas, nes dalyviai pasiūlė netinkamas kainas. Antrajame viešųjų pirkimų konkurse dalyvavo dvi kompanijos: „Alvetos Karjerai“, pasiūlę darbus atlikti už 1,8 mln. Lt ir „Hidrum“, siūliusi išvalyti uostą už 2,8 mln. Lt.
Konkursą laimėjusi Kretingos rajono bendrovė „Alvetos Karjerai“ vis delsė pradėti darbus. Uosto direkciją jie informavo, kad negavę avanso negali išsinuomoti laivo.
Uosto direkcijos vadovai paprašė avansui išmokėti reikalingos dokumentacijos. Gegužės 4-ąją „Alvetos Karjerai“ pateikė Panevėžyje išduotą „BTA“ draudimo kompanijos draudimo poliso kopiją. Ant dokumento buvo žymuo „Kopija tikra“. Uosto direkcijos vadovams paprašius parodyti dokumento originalą, kompanija vis delsė.
„Kreipėmės į „BTA“ bendrovę. Jie informavo, kad draudimo polisas tokiu numeriu yra, tačiau ne 200 tūkst. Lt, kaip nurodyta kopijoje, o tik 30 tūkst. Lt.“, – teigė E.Gentvilas. Dėl galimo dokumentų klastojimo jis jau kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Trečiadienį uosto direkcijos vadovai kreipėsi ir į teismą, prašydami taikyti laikinas apsaugos priemones rangovo turtui ir sąskaitoms.
Paaiškėjo, kad „Alvetos Karjerai“ ir darbus organizavo netinkamai ir darė tas pačias klaidas kaip praėjusiais metais latvių bendrovė BGS. Iškastą gruntą jie pylė į tą pačią vietą, kaip pernykščiai uostelio gilintojai. Smėlis vėl ėmė byrėti į uostelio farvaterį. Maža to, ėmė gesti ir technika, kurią „Alvetos Karjerai“ išsinuomojo. „Šiandien paaiškėjo, kad ši technika negaus leidimo dirbti atviroje jūroje. Ryt ryte jie turi pateikti įrodymus, kada bus nauja technika, antraip bus nutraukta sutartis“, – aiškino E.Gentvilas.
„Alvetos Karjerai“ dar turi iškasti ir išvalyti apie 27 tūkst. kubinių metrų smėlio, kuris būtų supiltas jūroje krantams papildyti.
Bendrovės vadovas šiuo metu išvykęs ir situacijos nekomentuoja.
Vietiniai šventojiškiai taip pat stebėjosi bendrovės neveiklumu. Žvejas Sigitas Jarulis 15min.lt tiesiai rėžė: „Čia dirba tokie, kurie tvenkinius kasa, jūros nematę, tokių darbų nedirbę“. Anot jo, kartojamos tos pačios klaidos, kaip pernai darė latvių darbininkai. Vietos žvejo teigimu būtinas šiaurinis molas, sulaikysiantis sąnašas į uostą.
Publikuota : DELFI.lt
Praėjusį savaitgalį burlenčių sporto entuziastai mėgavosi Kuršių marių vėju. Čia, Kintuose, „Ekstremalus sportas“ surengė Lietuvos burlenčių taurės varžybas. Ši burlenčių regata buvo puiki proga buriuotojams pasitikrinti jėgas prieš tarptautines „Baltic Cup“ Lietuvos etapo varžybas. Jos vyks ten pat paskutinį gegužės savaitgalį.
Pirmą varžybų dieną sąlygos buvo iš tiesų sudėtingos.
Vakarų krypties vėjas įsismarkavo iki 13-14 m/s, o gūsiuose siekė beveik 20 m/s. Oro temperatūra nesiekė nei 10 laipsnių šilumos. Tai tikrai nelengvas išbandymas net ir didelę patirtį turintiems burlentininkams.
Tokiomis didžiulės fizinės ir psichologinės ištvermės pareikalavusiomis sąlygomis įvyko septyni slalomo rungties plaukimai. Didžiausią ištvermę, techniką ir greitį šioje rungtyje pademonstravo vilnietis Mindaugas Karbauskas, nugalėjęs savo varžovus įtikinama persvara.
Antrą varžybų dieną Kuršių marių vėjas jau nebuvo toks stiprus. Pučiant vidutiniam 5 m/s vėjui, pavyko surengti keturis „Formula“ rungties plaukimus. Buvo duotas ir penkto plaukimo startas, tačiau jam
įpusėjus, vėjo stiprumas krito žemiau minimumo numatyto Formula rungties taisyklėse (3,5 m/s), tad plaukimas buvo atšauktas. Šioje rungtyje lyderis taip pat nepaliko jokių vilčių savo varžovams. Užtikrintai nugalėjo kaunietis Mantas Gresevičius.
Galutinėje įskaitoje po septynių salomo ir keturių „Formula Windsurfing“ rungčių plaukimų prizininkais tapo Vilniaus ir Kauno buriuotojai.
Slalomas:
1. Mindaugas Karbauskas (Vilnius)
2. Audrius Menkevičius (Vilnius)
3. Arūnas Rinkevičius (Kaunas)
Formula:
1. Mantas Gresevičius (Kaunas)
2. Rytis Jasiūnas (Kaunas)
3. Gediminas Gresevičius (Kaunas)
Šių varžybų slalomo rungties rezultatai dar svarbūs tuo, kad jie skaičiuojami kaip pirmas „Extreme-sports.lt Slalomo Turo“ etapas, o nugalėtojas paaiškės tik sezono pabaigoje po paskutinio etapo.
Kitą kartą buriuotojai varžysis Kintuose gegužės 25-27 dienomis „Baltic Cup“ Lietuvos etapo varžybose.
Publikuota : 15min.lt
Kitą savaitgalį Kuršių mariose vėl plazdės burės – rengiamas trečiasis laivų paradas, pažymėsiantis Europos jūros dieną.
Jachtos, kateriai, didieji laivai ir pramoginiai laiveliai jau dabinasi gegužės 19 d. šventei. Praėjusiais metais parade paskui jachtą „Lietuva“ plaukė keliasdešimt laivų. Šiemet tikimasi dar gausesnio būrio.
Laivų parado rytą klaipėdiečius tradiciškai pasitiks jūreivišku kostiumu pasidabinęs skulptūros „Vaikystės svajonė“ herojus Kruizinių ir karo laivų terminale.
10 val. terminale Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai iškilmingai pakels vėliavą.
Tądien priesaikos žodžius jūrai ištars 200 mokyklos pirmakursių. 10 val. startuos ir tradicinė „Gero vėjo“ regata.
Karinės jūrų pajėgos tradiciškai pakvies apsilankyti laivuose, apžiūrėti ginkluotę, karinę techniką. Lankytojams Kruizinių ir karo laivų terminalas bus atviras nuo 11 iki 16 val. Į terminalą vilios ir tautodailės dirbinių ir suvenyrų mugė, rūkytų žuvų paviljonai, pramogos vaikams.
Asociacija „Mano miestas Klaipėda“ drauge su Rotary klubu tądien organizuoja Danės valymo akciją. Prie šios akcijos gali prisijungti ir visi norintieji. Organizatoriai žada, kad tądien bus galima dalyvauti ir ekskursijoje nuo Danės žiočių iki Klaipėdos universitet Botanikos sodo.
21 val. Terminale rengiamas šventinis Nedos ir „Blues Makers“ gyvo garso koncertas. Jam pasibaigus, 22 val. prasidės laivų paradas Kuršių mariomis.
Parade dalyvausiantys laivai tradiciškai pasipuoš šviečiančiomis lemputėmis, girliandomis, vėliavėlėmis. „Žinoma, smagu stebėti renginį nuo kranto, bet dar smagiau – laive. Kviečiu visus susiorganizuoti ir prisijungti prie įgulų“, - teigė renginio organizatorius Romandas Žiubrys. Laivų parade dalyvaus ir „Smiltynės perkėlos“ keltas bei pramoginiai laiveliai, noriai priimsiantys pasiplaukioti.
Renginį užbaigs šventiniai fejerverkai iš Smiltynės, priminsiantis, kad šiemet Klaipėda mini 760-ąjį jubiliejų.
Didžiausia pasaulyje jachta su saulės elementais "PlanetSolar" įvykdė savo tikslą perplaukti aplink pasaulį. Įspūdinga kelionė truko daugiau nei 19 mėnesių ir finišavo gegužės 4 dieną Monake.
Eksperimentiniame plaukime aplink pasaulį dalyvavo keturi ekipažo nariai. Kelionė prasidėjo 2010 metų rugsėjį Monake. Būtent čia ji ir baigėsi po daugiau nei 19 mėnesių. O jei dar tiksliau: po 584 dienų, 23 valandų ir 31 minutės.
"Planet Solar" iš juos pasitikusio laivelio simboliškai buvo apšaudyta iš vandens patrankų.
Visas laivo paviršius bus padengtas 38 tūkst. saulės elementų, o jų bendras plotas 537 kvadratiniai metrai.
Jachtos ilgis - 31 metras, plotis - 15 metrų, aukštis 6,10 metrų, svoris - 91 tona, grimzlė - 1,55 metro.
Maksimalus greitis - 14 jūros mazgų (apie 26 km/val.), kruizinis greitis 7,5 jūros mazgo (13,9 km/val.).
Maksimaliai ant trimarano borto gali apsilankyti 40 žmonių. Pagrindinė eko-jachtos medžiaga - anglies pluoštas. Jo gamyba truko 14 mėnesių, o kainavo 12,5 milijonus eurų.
Katamaraną suprojektavo Šveicarijos kompanija "PlanetSolar SA", o pagamino vokiečių firma "Knierim Yachtbau".
Neeilinio projekto ir idėjos autoriai - šveicarai Raphaël Domjan ir Gérard d'Aboville. Jie abu jau kuris laikas dirba prie projekto "PlanetSolar", skirto atsinaujinančiai saulės energijai populiarinti.
Trimarano dizaineris - Craig Loomes iš Naujosios Zelandijos.
"Idėja-revoliucija!" - taip sumanymą, pirmuoju apkeliauti pasaulį tik saulės energija varomu katamaranu, prieš kelionę pavadino Raphaël Domjan.
Nors panašių bandymų „įkinkyti" saulės energiją yra buvę ir anksčiau, tačiau tai bene stambiausias tokio tipo projektas.
"planetsolar.org" nuotr.
Taip pat skaitykite:
Ekstremalas pasirengęs kelionei katamaranu su saulės baterijomis
Eko-jachta sėkmingai perplaukė Atlanto vandenyną
|
